Daug pasakų dar liko neskaitytų

Ir puslapių švarių neprirašytų.

Nerūpestingoji Vaikystė liks tik praeity,

Naujų pasaulių pasitikti išeini.

Linkiu teisingai, išmintingai, drąsiai

Pradėti eiti dar nežinomu keliu.

Ir nebijok visiems sušukti garsiai:

- Aš nebijau sunkumų ir juos įveikt galiu!

     

Visi turi teisę į skėtį, į savo širdies plakimą.

Visi turi teisę mylėti, aistringai ir be praradimų.

Visi turi teisę į saulę, į debesis, miegą, vyną.

Į savo paties apgaulę. Į savo paties neigimą.

Į pilną stiklinę pieno, į mažą kvailą šuniuką

(tačiau nesakyt „jis mano“, tik švelniai glostyt kailiuką) .

 

Visi turi teisę žaisti. Ir jei patinka – švepluoti.

Visi turi teisę geisti ir apie tai negalvoti.

Visi turi teisę kartą išbėgt basi į lietų,

Per šaltį pamiršti paltą ir kojines sukeisti vietom.

 

Dar turi teisę sapnuoti, kad skrenda arba krinta.

Visi turi teisę bijoti, netgi kai tai nerimta.

Visi turi teisę į Tėtį, Mamą ir tikrą draugą,

Visi turi teisę liūdėti ir garsiai verkti kai skauda.

Save, pasaulį ir Dievą visi turi teisę kurti...

Laikyti per speigą žiemą rankoj vaiko rankutę.

Visi turi teisę į žodį, jausmą ir prisiminimą.

Visi turi teisę svajoti ir juoktis kada juokas ima.

Ir teisę viską iškęsti dėl trupinėlio teisybės.

Visi turi teisę tęsti šį sąrašą lyg begalybės...

Pasakyk, ir aš pamiršiu.
Parodyk, ir aš atsiminsiu.
Leisk man pačiam padaryti, ir aš suprasiu.
                                     (Kinų patarlė)

Jei vietoj galbūt sakysi tikriausiai .... tai pats nustebsi, kiek daug gali pasiekti.

Dirbk, kai liūdna, – tik darbas išblaško liūdesį. Dirbk, kad neįpultum į neviltį: niekas taip neapsaugo nuo slegiamos nykumos kaip darbas. Dirbk, kai lydi sėkmė: nėra geresnio vaisto nuo „laimėjimų svaigulio“ kaip darbas. – J.Becheris.

Mokykla - tai tarsi atskaitos taškas, nuo kurio kiekvienas iš mūsų eina į priekį: tai draugai, žinios, patirtis - beveik viskas, ko reikia gyvenime. Tai vieta, kur išmokstame bendravimo, supratingumo, atlaidumo ir kitų reikalingų dalykų. Tai durys į kultūringą ir stiprią visuomenę. 

Tai, ką sunku padaryti, reikia daryti su didžiausiu atkaklumu. (Konfucijus)